Arklio anatomija

Arklys – domestikuota tarpano rūšis, priklausanti arklinių šeimai. Nors įvairios naminių arklių veislės labai skiriasi savo dydžiu, jos visos priklauso vienai rūšiai – Equus caballus. Arkliai yra bene vieninteliai gyvūnai, turintys atskirus pavadinimus priklausomai nuo plaukų spalvos.

Arklio kūną priimta skirstyti į galvą, kaklą, liemenį ir galūnes. Galvą sudaro kiaušas ir snukis. Kiauše išskiriamos šios sritys: pakaušio, viršugalvio, kaktos, smilkinio. Snukyje išskiriamos nosies, akiduobės, kramtomojo raumens, žandų, smakro, lūpų, šnervių ir pažandės sritys. Kaklą sudaro šios sritys: paausinės seilių liaukos, gerklos, sprandas (ties sprando raiščiu) ir gerklė. Liemenyje išskiriamos gogo (pakilimas toje vietoje, kur kaklas pereina į nugarą), nugaros, krūtinės (krūtinės šonai, apačia ir priekis), juosmens, slėpsnos, pilvo, kirkšnių, kryžiaus ir strėnų sritys. Priekinėje galūnėje yra mentė, petys, dilbis, riešas, plaštaka ir kulkšnies sritis. Užpakalinę galūnę sudaro šlaunies, blauzdos, kulno, slėsnos ir kulkšnies sritys. Skeletą sudaro jungiamojo audinio raiščiais ir kremzlėmis sujungti kaulai. Atskiras skeleto dalis jungia sąnariai. Sąnarių ertmėse randamas tąsus, gelsvas, skaidrus skystis, kuris sutepa sąnarinius paviršius ir taip didina jų slidumą. Raiščiai sudaryti iš tankaus jungiamojo audinio. Jie dažniausiai guli išorinėje sąnario pusėje ir yra suaugę su kaulo paviršiumi. Tokia anatominė struktūra suteikia sąnariui tvirtumo.
<http://www.naktigone.lt/straipsniai/varlyte_zirgo_anatomija_01.html>

Arklio anatomija

Arklių kailio spalva gali būti labai įvairi. Jai apibūdinti kiekviena tauta turi savo specialius žodžius.
Lietuvoje populiariausi juodos ir rudos spalvos arkliai, vadinami juodžiais, bėriais ar sarčiais. Kitokiems arklių spalvos pavadinimams įtakos turi ne vien tik pagrindinė kailio spalva, tačiau ir karčių bei uodegos spalvos, įvairios dėmės.<http://paradisehorses.blogas.lt/zirgas-arklys-skirtas-jodinejimui-6.html>

Arklių veislės - Įvairias arklių veisles augintojai dažnai skirsto į tris grupes. 

Pirmieji yra „karštakraujai“, arba, „pilnakraujai“, – arabai ir grynakraujai arkliai. Šie arkliai turi tokią pat kraujo temperatūrą, kaip ir kitos veislės, taigi jie iš tikrųjų nėra „karšto kraujo“, bet taip vadinami, nes yra kilę iš arabų ir berberų veislių, iš karštų Šiaurės Afrikos ir Arabijos kraštų.
Antrieji yra „šaltakraujai“, kurie irgi nėra šalto kraujo, bet jie yra dideli, sunkieji darbiniai arkliai iš šalto šiaurinio klimato.
Tretieji yra „šiltakraujai“, arba „maišyti“, kurie išvesti iš karštakraujų ir šaltakraujų. Iš šios grupės yra daugiausia dabartinių sportinių arklių, išskyrus lenktyninius arklius, kurie beveik visada yra grynakraujai.



Kiekviena šalis turi savo arklių veisles.Kiekviena veislė prisitaikiusi gyventi savo gimtosiose vietose ir kiekviena yra savaip naudojama. Veislės apibūdinamos pagal jų konstituciją arba dydį ir kūno formą, taip pat pagal spalvą ir bet kokias baltas žymes, kurias jie gali turėti ant galvų ir kojų. Arkliai būna labai įvairių dydžių – nuo mažiausio pasaulio arklio Falabela, kurio aukštis ties gogu tesiekia 76 cm, iki didžiausio iš visų veislių šairo. Šairo eržilas turi būti 168 cm ar aukštesnis ir turi sverti apie vieną toną.Arklio ūgis matuojamas plaštakomis. Viena plaštaka, atitinkanti suaugusio žmogaus plaštakos plotį, yra lygi 10,16 cm. Jeigu arklio ūgis 15,2 plaštakos, tai jis yra 157 cm aukščio. Matuojant imamas atstumas nuo žemės iki arklio pečių viršaus, vadinamo gogu. <http://lt.wikipedia.org/wiki/Arklys>

Falabela (mažiausias pasaulio arklys)

Šairas (vienas iš didžiausių arklių)