Rekreacinės jojimo rūšys:

Sveikatos stiprinimas

Jojimas yra puikus būdas atsipalaiduoti. Su tuo sutiko visi be išimties  raiteliai. Sėdint balne neįmanoma galvoti apie darbe likusias problemas, apie šeimyninius rūpesčius. Grynas oras praskaidrina mintis, o vėjas greitai išpučia visus negerumus iš galvos.
Kartu tai puiki fizinė treniruotė kūnui. Jojant dirba įvairūs kojų, nugaros, pilvo, rankų raumenys. O jojimas gamtoje – ypatinga dovana visam kūnui. Juk jojama dažniausiai užmiestyje, kaime, tad organizmas atsigauna vien nuo buvimo gryname ore. Taip periodiškai jodinėjant grūdinamas organizmas, stiprėja raumenys, plaučiai, širdis. Aktyvus judėjimas, bendravimas su žirgu, grynas oras, puikios emocijos – tai tikra palaima ir kūnui ir sielai.
Teko girdėti, jog viena iš įgimtų žmogaus baimių yra pusiausvyros praradimo baimė. Būtent jodamas žmogus mokosi išlaikyti pusiausvyrą. Jei jos nebus, išsilaikyti balne nepadės nei tvirtos kojos, nei, juo labiau, rankos. Sakoma, kad išmokus išlaikyti pusiausvyrą balne, ją lengviau rasti ir gyvenime.
Yra keletas paplitusių mitų apie jojimą ir poveikį sveikatai. Teko girdėti netgi tokį, jog neva tai nuo jojimo kojos darosi kreivos. Patyrusiems raiteliams, sportininkams, žmonėms, praleidusiems balne po 30 metų tokios kalbos kelia šypseną. Atvirkščiai, jojant gerinama laikysena, taisomi įgimti kojų, stuburo defektai. Neveltui žirgai netgi pasitelkiami žmonių sveikatai gerinti. Pasaulyje (o jau ir Lietuvoje) plačiai naudojama hipoterapija, arba gydomasis jojimas.
http://www.jok.lt/index.php?/Jojimas-jojimo-pradziamokslis/laisvalaikis-su-zirgais.html

Sveikatinimas

Sveikatinimas - jojama be balno, tačiau žirgas pabalnojamas specialiu pobalniu bei balneliu su rankena, už kurios raitelis gali laikytis. Užsiėmimai vyksta remiantis jojimo pagrindais, atliekant įvairius pratimus su trenerio priežiūra..

Sportinis jojimas

Sportinis jojimas - jojimo pagrindų mokymasis, savarankiškas žirgo valdymas (jojimas prižiūrint treneriui).

Jojimo terapija

Jojimo terapija - tai rekreacinis jojimas žmonėms su negalia. Jojimo terapija nuo hipoterapijos ar klasikinės hipoterapijos skiriasi platesniu, profesionalesniu specialistų bendradarbiavimu, įvairesniu pacientų kontingentu ir skaičiumi, specifiniu jojimo įgūdžių treniravimu bei žirgo valdymu (Heine, 1997). Jojimo terapijos tikslas – mokyti  savarankiškai valdyti ir kontroliuoti žirgą jam judant žingine ar risčia. Jojimo terapija tik iš dalies įtakoja raitelį fiziškai, tačiau pirmiausiai teikia psichologinę ir emocinę naudą. Raitelis, kuris nori dalyvauti šioje terapijos formoje, turi būti daugiau mobilus ir turėti pakankamai kognityvinių gebėjimų. Tačiau raitelis stokojantis protinių, fizinių gebėjimų ir įgūdžių, dalyvauja tik hipoterapijos užsiėmimuose. Neįgaliuosius joti dažniausiai moko profesionalūs jojimo instruktoriai, įgiję papildomai medicininių žinių. Jojimo instruktoriui užsiėmimo metu padeda padėjėjai, savanoriai, o dažnai ir kineziterapeutas. 

Hipoterapija

Hipoterapija (gr. arklys ir gydymas) - gydymas arklių pagalba. Teigiamas hipoterapijos poveikis jaučiamas žmonėms su fizine negalia, sergantiems nervų sistemos ligomis, negalintiems judėti po traumų. Ant žirgo nugaros sėdintys žmonės patiria linguojančius judesius, imituojančius eiseną. Ypač dažnai hipoterapija yra taikoma vaikams, turintiems tiek fizinę negalią, tiek intelekto sutrikimų. Taikant gydymą jojimu sustiprėja raumenys, raiščiai, padidėja vaiko pasitikėjimas savimi, savarankiškumas. Hipoterapija rekomenduojama vaikams, sergantiems cerebraliniu paralyžiumi.  Daugelyje užsienio šalių gydymas jojimu – hipoterapija - taikomas fizinei, socialinei ir psichologinei neįgaliųjų reabilitacijai. Pastebėtas dvejopas hipoterapijos poveikis: neįgalieji įsitikina, kad gali judėti (nors ir ne savomis kojomis), o tai atveria kelius ne tik emocinei ir socialinei integracijai, bet ir fiziniam stiprėjimui. Dauguma neįgaliųjų, kurių judėjimo-atramos aparatas pažeistas, negali išlaikyti pusiausvyros, jiems keblu orientuotis aplinkoje. Mokslininkų įrodyta, kad šiems ligoniams taisyklinga sėdėsena balne yra saugi ir gydanti poza - jojimas mažina raumenų skausmą, padeda sugrąžinti judesių koordinaciją bei pusiausvyrą, gerina orientaciją, kraujotaką, virškinimą, skatina proprioreceptorių veiklą, o ritmingi judesiai koordinuoja nervų ir raumenų sistemos darbą. Sėdėjimas balne gerina kūno ir galvos padėtį, valdant arklį, kojų raumenų darbas “užgesina” stuburą kaip atramą veikiančias jėgas. Raitelio svorio centras subalansuojamas. Jo nebeslegia apie 70 proc. juosmeninei stuburo daliai ir apie 80 proc. krūtininei daliai tenkančio svorio. Hipoterapija skiriasi nuo kitų kineziterapijos rūšių. Pirmieji šį metodą prieš keturis dešimtmečius pradėjo taikyti vokiečių ir šveicarų specialistai. JAV mokslininkas Jennifer Bream teigia, kad šis metodas padeda ir šeimos nariams. Mat ligoniai tampa savarankiškesni, įgyja naujų bendravimo įgūdžių. Iki tol linkę užsisklęsti ir vengę dėmesio, jie tampa ryžtingesni, pajunta gyvenimo džiaugsmą. Ypač jauni žmonės vengia pašaliečių žvilgsnių, o būdami balne jie net siekia būti pastebėti. Neįgalieji kitaip pradeda vertinti tuos, kurie jiems padeda. Savo ruožtu tėvai, nesitikėję, kad vaikas taps savarankiškesnis, mato jį besidžiaugiantį. Pensilvanijos valstybiniame universitete jau du dešimtmečius dėstoma hipoterapijos disciplina, ruošiami bakalaurai. Anglijoje vykdoma neįgaliųjų mokymo joti pakitimus. Neįgaliųjų jojimui reikalinga speciali įranga. Arkliai turi būti ramūs, sugebėti suteikti jojikui pasitikėjimo jais ir savimi.
<http://www.jojimocentras.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=20:hipoterapija&catid=5:static-pages&Itemid=11> 

Jodinėjimas žirgais gamtoje - puiki pramoga ir atgaiva dideliems ir mažesniems - visai šeimai. Jodinėti gali visi, tiek maži tiek dideli bei neįgalūs žmonės.

http://www.youtube.com/watch?v=bUN7FQsiGtY