Žirginio sporto rūšys:

Dailusis jojimas

Išjodinėjimas, kitaip dar vadinamas dailiuoju jojimu, yra viena geriausiai žinomų žirginio sporto šakų. Dailusis jojimas kartu su konkūrais ir trikove, priklauso Olimpinių sporto šakų sąrašui. Dailusis jojimas, kitaip dar vadinamas išjodinėjimu, pagrįstai laikomas meniškiausia jojimo sporto šaka. Šių dienų varžybose raitelis ir žirgas turi atlikti seriją pratimų, vadinamų elementais, lygioje 20 x 60 m aikštėje, aptvertoje žema tvorele ir simetriškai pažymėtoje 12 raidžių - pagal jas nustatoma aikštelės vieta, kurioje atliekamas elementas.Varžybose žirgas demonstruojamas trimis aliūrais: žingine, risčia ir šuoliais. Vertinamas žirgo judesių laisvumas, lengvumas - turėtų atrodyti, kad žirgas pratimus atliekąs savo noru, o ne atsakydamas į vos regimas raitelio komandas. Todėl išjodinėjime labai svarbus tinkamas žirgo parengimas ir techniškas jojimas - tam pasiekti prireikia daugelio metų. Dailiajame jojime yra keletas rungčių: nuo lengviausių iki pačios sudėtingiausios - Grand Prix. Taip pat Pasaulyje populiarios laisvosios programos, kitaip dar vadinamos „kiurais", kuriose savitą programą raitelis atlieka pagal pasirinktą muziką, priderintą prie žirgo bėgsenos ir dueto charakterio.Išjodinėjimo varžybų metu kiekvienas raitelio bei žirgo atliekamas elementas vertinamas balu nuo 0 iki 10. Šie balai verčiami procentiniu rezultatu - laimi duetas, surinkęs didžiausią visų galimų balų dalį.

Konkūras

Konkūras – viena iš trijų olimpinių jojimo šakų – yra bene populiariausia jojimo sporto rungtis: raitelių varžybos griaunamų kliūčių aikštelėje. Raitelio tikslas – be klaidų ir greitai įveikti kliūtis. Vidutinis kliūčių aukštis svarbiausiose varžybose – 160 cm.Kiekvienoje rungtyje leidžiamas tam tikras skaičius klaidų, tačiau viršijus šį skaičių, duetas diskvalifikuojamas. Skaičiuojama kiek laiko duetas sugaišta ir kiek baudos taškų surenka įveikdamas maršrutą. Baudos taškai skiriami už žirgo nepaklusnumą, nuverstas kliūtis, viršytą kontrolinio laiko normatyvą (jeigu toks yra nustatytas) bei kitokias žirgo ar raitelio klaidas rungties įveikimo metu.

Ištvermės jojimas

Ištvermės jojimas. Paprastai raiteliai gauna ir vietovės žemėlapį su pažymėta trasa, patikrinimo ir poilsio punktais ir natūraliomis kliūtimis (vandeniu, pelkėmis, kalvomis ir t.t.).Trasa padalinta į atkarpas, tarp kurių arkliai tikrinami veterinarine apžiūra. Tikrinamas pulsas, dehidratacija, kvėpavimas, galimi sužeidimai ir kt. Reikalavimų neatitikę žirgai nebegali tęsti varžybų. Duetui ilsintis laikas taip pat skaičiuojamas, todėl svarbu, kad arklys sugebėtų greitai atsigauti ir tęsti varžybas. Būtina suprasti savo žirgą, jo siunčiamus ženklus: kada jis jau pavargęs, jam ką nors skauda, taip pat tinkamai parinkti aliūrą, paskirstyti greitį, kad žirgo jėgos užtektų visai distancijai. Raitelis gali ne tik joti, bet ir vestis žirgą už pavadžių – tai nebaudžiama. Vis dėl to, dalyvis turi būti balne kertant finišo liniją.

Trikovė

Šiuolaikinė trikovė tai trijų raitelio bei žirgo išbandymų kompleksas. Tai daug jėgų ir kruopštaus pasiruošimo reikalaujančios trijų dienų varžybos, sudarytos iš dailiojo jojimo, konkūrų bei ištvermės jojimo, arba kitaip vadinamo kroso, rungčių. Pirmąją trikovės varžybų dieną, išjodinėjimo rungties metu žirgas bei raitelis demonstruoja techniškai atliekamus elementus (pratimus), eleganciją bei tarpusavio harmoniją. Antroji diena skirta ištvermės jojimo rungčiai, kuri reikalauja žirgo bei raitelio drąsos ir ištvermės jojant atviromis didelio ploto aikštelėmis bei įveikiant įvairias kliūtis. Trečiąją trikovės varžybų dieną duetai rungiasi konkūrų aikštelėje, kur turi įrodyti savo tvirtumą, pasiruošimą, sveikatą ir jėgą po sunkios ištvermės jojimo dienos.

       Bei kiti jojimo būdai:

• Žirgų lenktynės;

• Medžioklinis jojimas -tai grupinis jojimas nelygia miškinga vietove imituojant medžioklę;

• Stiplčezas yra žirgų lenktynių forma, atsiradusi Airijoje, XVIIa. Jis savo vardą įgijo iš ankstyvųjų lenktynių, kurių tikslas buvo pasiekti bažnyčios bokštą (angl. Church steeple), iki kurio buvo lenktyniaujama;

• Raitelių žaidimai (polo, rodeo, kokparas).

Polo

Polo – raitųjų žolės riedulys. Manoma, kad pavadinimas kilo iš Tibetiečių kalbos žodžio “pulu”, kuris reiškia kamuolį. Polo būna dviejų rūšių – lauko ir arenos. Lauko polo komandą sudaro keturi raiti žaidėjai, arenos - trys. Polo laukas yra maždaug 300 metrų ilgumo ir 180-146 metrų platumo, aptvertas tvorele (arena paprastai būna mažesnė). Lauko galuose yra vartų stulpeliai maždaug 7 metrų atstumu vienas nuo kito. Pagrindinis žaidimo tikslas – įmušti kuo daugiau įvarčių smūgiuojant kamuolį į vartus.

Kokparas – tradicinis kazachų žaidimas, žaidžiamas sėdint ant arklių nugarų. Raiteliai varžosi tarpusavyje, kas greičiau įmes negyvą ožį į specialiai iškastą duobę.
<http://www.jok.lt/index.php?/Jojimas-jojimo-metodai/jojimo-budai.html>